Artimiausi pokyčiai technologijų industrijoje iš esmės pakeis mūsų kasdienybę

Rugsėjis, 2018

Marijus Miceika: artimiausi pokyčiai technologijų industrijoje iš esmės pakeis mūsų kasdienybę  

Nors didžiausia technologijų paroda Europoje IFA 2018 praūžė Berlyne prieš porą savaičių, tačiau naujienos, kurios buvo pristatytos joje, iki šiol neduoda ramybės technologijų entuziastams ir visiems, besidomintiems, kas mūsų laukia netolimoje ateityje. Apie tai, kaip mūsų kasdienybę netrukus pakeis išmanieji įrenginiai, kalbamės su vienos didžiausių didmeninės prekybos elektroniniais įrenginiais bendrovių Baltijos šalyse „ACC Distribution” Produktų ir marketingo departamento direktoriumi Marijumi Miceika.  

Šiais metais tradiciškai viešėjote IFA parodoje. Kas Jus kaip technologijų ekspertą nustebino?  

Galėčiau išskirti 3 įdomiausias naujienas, kurios buvo pristatytos šių metų parodoje. Pirmiausia, ekektroniniai įrenginiai jau geba dalintis informacija tarpusavyje. Geriausiai tai iliustruoja dulkių siurblių pavyzdys, kai vienas dulkių siurblys, aptikęs kliūtį namuose, geba šią informaciją perduoti kitam. Tokiu būdu įrenginiai neužstringa kliūties vietoje, savo darbą atlieka sklandžiau.  

Dar viena įdomybę pristatė „FridgeCam”, kuri bet kokį šaldytuvą gali paversti išmaniuoju. Kiekvieną kartą, kai žmogus uždaro šaldytuvo duris, kamera užfiksuoja jame esančius produktus. Šiuos kadrus siunčia į išmanųjį telefoną. Įrenginys taip pat geba identifikuoti produktų galiojimo datas ir informuoti, kiek dienų liko iki kurio nors produkto galiojimo pabaigos.  

Kita aktualija, kuri gal ir nėra sensacinga – tai išmaniųjų namų valdymas balsu. Šioje srityje nauja tai, kad „Amazon Alexa” ar „Google Assistant” atsiranda televizoriuje, kompiuteryje, skalbyklėje ir pan. Taigi, žmogus sėdėdamas svetainėje ir žiūrėdamas televizorių jau gali paklausti šių debesyse esančių išmaniųjų asistentų, kiek minučių liko iki skalbimo pabaigos ir išgirsti tikslų atsakymą nepakilęs nuo sofos. Visi minėti prietaisai integruojami į IoT (angl. Internet of Things), jie tampa bendra namų sistema, valdoma balsu. Jau dabar į šią sistemą galima integruoti šaldytuvus, siurblius robotus, apšvietimą ir kitus prietaisus. Per artimiausius penkerius metus, manau, tokius įrenginius išvysime daugelio namuose, nes vakaruose „Google Assistant”, „Amazon Alexa” – itin populiarios sistemos, masiškai naudojamos jau dabar.  

Dirbtinio intelekto pritaikymas buityje – išsamiai žiniasklaidoje diskutuojama tema. Ar šių metų renginyje buvo pristatyti kokie nors įrenginiai, jau turintys dirbtinio intelekto užuomazgų?  

Kaip minėjau, daiktai iš tikrųjų jau sugeba mokytis, ir šia informacija dalytis tarpusavyje. Beveik visi parodoje dalyvavę gamintojai demonstravo sukurtų daiktų ,,išmanumą’’. Pavyzdžiui, nustatant dėmes skalbiniuose (specialus pieštukas nuskaito” dėmę bei pasiūlo skalbimo programą, kuri padėtų ją pašalinti), įdėtą maistą į orkaitę (sensoriai nustato maisto rūšį ir parenka optimaliausią kepimo programą) ar prisitaikančią kaitlentę (įdėjus kepsnį, automatiškai perskirsto šilumą, kad mėsa tolygiai keptų). Sensoriai automatiškai reguliuoja virimo procesus. Žmogui praktiškai nebereikia sukti galvos dėl receptų, nes įrenginiai patys geba juos pasiūlyti. Ilgainiui dirbtinis intelektas greičiausiai seks žmogaus įpročius, o grįžus namo, klaus, ką pagaminti pietums, kokią televizijos programą įjungti, informuos, kad drabužiai jau išskalbti, o namai – išvalyti. Taip pat vis daugiau prietaisų jungsis tarpusavyje. 

Gal galite plačiau papasakoti apie prietaisų tarpusavio jungimosi tendenciją (angl. conectivity)? 

Šiandieninių žmonių vartojimo įpročiai keičiasi, jie ne tik nori žinoti, kas vyksta kiekviename namų kampelyje ar kokias funkcijas šiuo metu atlieka namuose veikiantys įrenginiai, jie nori pasinaudoti technologijomis, kurios padeda palaikyti ryšį, nesvarbu, ar jie bus biure, ar kelyje. Vartotojų poreikiai bei lūkesčiai prietaisų jungimuisi tarpusavyje auga, jie nori, kad technologijomis būtų lengva naudotis, jos patenkintų kasdienius poreikius, kuriems reikia greitos prieigos prie didelės raiškos grafinės informacijos, duomenų atsarginių kopijų ar įrenginių valdymo. Kad pasiektų visą potencialą, prijungiamiems įrenginiams reikės stipresnio, greitesnio ir prieinamesnio tinklo ryšio. Tiesa, jau dabar gamintojai pristato įvairius sprendimus, išplečiančius bevielio ryšio galimybes ir leidžiančius net 300 kvadratinių metrų name vienu metu veikti kelioms dešimtis prietaisų, naudojančių bevielį internetą.