Praūžus audroms verslas ieško būdų užtikrinti nenutrūkstamą elektros tiekimą. Ekspertas įspėja: „Dažnai susirūpiname per vėlai“

Lietuvos elektros energetika keičiasi itin sparčiai. Saulės ir vėjo elektrinių gamyba jau gali patenkinti didžiąją dalį šalies elektros vartojimo, tačiau kartu verslui kyla kitas klausimas: ką daryti tada, kai elektros pagaminama ne tuo metu, kai jos labiausiai reikia, arba jos tiekimas visiškai sutrinka?

Todėl šalia saulės ir vėjo elektrinių vis svarbesnę vietą užima energijos kaupimo sistemos. Dideli baterijų parkai gali dalyvauti elektros rinkoje ir padėti balansuoti sistemą, o gamykloms, sandėliams ar duomenų centrų infrastruktūrai, energijos kaupiklis gali tapti svarbiu energetinio atsparumo įrankiu.

Energijos kaupimo sprendimų pasiūla plečiasi ir Lietuvoje. Vienas iš šioje rinkoje naudojamų gamintojų – „AlphaESS“, kurio sistemos pritaikomos tiek verslo energijos kaupimo sprendimuose, tiek didesniuose energetikos projektuose. Pasak „ACC Distribution“ Žaliosios energijos skyriaus vadovo Martyno Pukinsko, praktikoje vis dėlto svarbiausia pradėti ne nuo konkretaus įrenginio, o nuo to, kokią problemą verslas juo nori išspręsti.

„Gamybos įmonėms elektros tiekimo nutrūkimas gali reikšti sustojusius procesus ir realius finansinius nuostolius. Todėl vis daugiau verslų vertina ne tik tai, kiek kainuoja elektra, bet ir kiek jiems kainuotų jos neturėti kelias valandas“, – sako M. Pukinskas.

Ekstremalūs orai šį klausimą verslui primena vis dažniau. Pasak specialisto, apie energetinį atsparumą įmonės rimčiau susimąsto tik jau susidūrusios su elektros tiekimo sutrikimais.

Tuo metu baterijų parkų vystytojams kaupimo sistemos atveria kitą galimybę – energiją kaupti tada, kai jos rinkoje yra daug, o panaudoti ar realizuoti vėliau. Be to, tokie parkai gali prisidėti prie elektros tinklo balansavimo ir stabilumo.

Elektros reikia ne tik tada, kai šviečia saulė

Pagaminamos elektros kiekis ir jos poreikis ne visada sutampa – tai aktualu tiek savo energetinį atsparumą didinančioms įmonėms, tiek baterijų parkų vystytojams. Augant saulės ir vėjo energetikai, vienu metu elektros gali būti pagaminama itin daug, o kitu – gerokai mažiau. Kaupimo sistemos leidžia šį skirtumą sumažinti: energiją sukaupti, kai jos yra daugiau, ir panaudoti vėliau.

Šią tendenciją gerai iliustruoja ir Lietuvos energetikos agentūros duomenys. 2026 m. liepą vėjo ir saulės elektrinės kartu pagamino beveik 80 proc. šalyje suvartotos elektros. Išaugusi jų generacija prisidėjo ir prie mažesnių didmeninių kainų – vidutinė elektros kaina liepą siekė 75,63 Eur/MWh ir per mėnesį sumažėjo 19 proc. Paskutinę liepos savaitę ji tesiekė 38,08 Eur/MWh.

Tokie svyravimai baterijų parkų vystytojams kuria galimybes energiją kaupti palankesniu metu ir panaudoti ją tuomet, kai elektros poreikis bei jos vertė išauga. Gamykloms tas pats principas gali padėti geriau išnaudoti savo pagamintą energiją ir turėti papildomą rezervą sutrikus elektros tiekimui.

Būtent todėl verta pabrėžti vieną svarbiausių baterijų funkcijų – atskirti elektros pagaminimo momentą nuo jos panaudojimo.

„Kai vienu metu turime daug saulės ir vėjo generacijos, elektros gali būti daugiau, negu tuo metu jos reikia. Kaupimo sistemos leidžia tą energiją perkelti laike – sukaupti, kai jos pasiūla didelė, ir panaudoti vėliau. Dideliuose projektuose tai jau yra ne vien atsarginio elektros šaltinio klausimas, bet ir atskiras energetikos verslo modelis“, – sako M. Pukinskas.

Martynas Pukinskas, Žaliosios energijos skyriaus vadovas

Verslui svarbiausia – veiklos stabilumas

Tačiau dideli baterijų parkai – tik viena kaupimo sistemų rinkos dalis. Kita – kaupikliai prie gamyklų, sandėlių, servisų, logistikos centrų, prekybos ar IT infrastruktūros. Elektros tiekimo sutrikimas biurui gali reikšti kelias valandas darbo iš namų. Gamybos įmonei tos pačios kelios valandos gali reikšti sustabdytą technologinį procesą, prastovas ir neįvykdytus užsakymus.

„Klausimo, ar verslui svarbus nenutrūkstamas elektros tiekimas, nekyla – tai savaime suprantama. Tačiau kiekviena įmonė turėtų žinoti, kurie jos procesai negali sustoti net kelioms valandoms. Būtent nuo to reikėtų pradėti vertinant, kokio energijos kaupimo sprendimo reikia“, – teigia „ACC Distribution“ atstovas.

Žinoma, tai aktualu ne tik gamykloms. Nutrūkus elektros tiekimui duomenų centrui ar serveriams, gali sutrikti, pavyzdžiui, elektroninės parduotuvės veikla. Gamybos įmonėje kritinis procesas gali būti gamybos linija, kitame versle – šaldymo, ryšio ar kita įranga.

„Viešbutis prie žvakių šviesos skamba romantiškai tik tol, kol prisimeni, kad už šią patirtį dar ir susimokėjai. Verslui tai jau ne romantika, o nepatenkintas klientas ir reputacinė žala”, – pateikia pavyzdį M. Pukinskas.

Todėl kaupimo sistema nebūtinai turi aprūpinti elektra visą įmonę. Įvertinus svarbiausius procesus, jų galią ir tai, kiek laiko jie turėtų veikti autonomiškai, galima parinkti tinkamos galios ir talpos bateriją.

Baterija gali padėti ir tada, kai neužtenka įvado galios

Kaupikliai versle turi ir mažiau akivaizdžių pritaikymo scenarijų. Vienas jų – galios poreikio valdymas.

Jeigu įmonės elektros įvadas neleidžia trumpam paimti didelės galios iš tinklo, dalį jos gali suteikti vietoje įrengta baterija. Tai gali būti aktualu plečiant gamybą arba įrengiant didelės galios elektromobilių, sunkiojo transporto ar autobusų įkrovimo infrastruktūrą. Tokiu atveju kaupiklis tampa ne vien elektros „sandėliu“, bet ir įmonės energetinės infrastruktūros elementu.

Dar viena natūrali kombinacija – saulės elektrinė ir baterija. Dieną pagaminta, bet tuo metu nesuvartota energija gali būti kaupiama ir panaudojama tada, kai įmonės poreikis didesnis. Šią galimybę suteikia ir „AlphaESS“ įrenginiai.

„Svarbu kaupiklį vertinti ne kaip atskirą dėžę su baterijomis, o kaip visos įmonės energetikos sistemos dalį. Reikia žinoti vartojimo profilį, turimą saulės elektrinę, įvado galią, kritinius procesus ir įmonės plėtros planus. Tik tada galima pasakyti, kokio sprendimo iš tikrųjų reikia“, – pastebi M. Pukinskas.

Svarbu ne tik baterijos techniniai parametrai

Energijos kaupimo sistema įmonėje ar baterijų parke planuojama ilgam laikotarpiui, todėl renkantis įrangą svarbūs ne tik jos techniniai parametrai ar kaina. Reikia įvertinti ir tai, kaip keisis verslo poreikiai bei kas sistemą prižiūrės ją jau įrengus.

„Kalbame apie sistemas, kurių eksploatacija skaičiuojama 15 metų ir ilgiau. Tai nereiškia, kad po šio laikotarpio baterija nustoja veikti, tiesiog ilgainiui mažėja jos talpa. Todėl dar projektavimo metu verta galvoti į priekį: kaip keisis įmonės poreikiai ir ar ateityje nereikės didesnės talpos“, – sako specialistas.

„AlphaESS“ technologijos Lietuvoje naudojamos jau ne vienerius metus. Šio gamintojo įranga panaudota ir Butrimonyse, įgyvendinant pirmąjį Baltijos šalyse komercinį energijos kaupimo projektą.

„Renkantis tokią sistemą svarbus ne vien pats įrenginys. Turime vietinę komandą, techninius inžinierius, kurie gali konsultuoti prieš įrengimą ir padėti sistemą jau eksploatuojant. Verslui tai svarbu ir gedimo atveju – reikia ne tik nustatyti problemą, bet ir kuo greičiau ją išspręsti, prireikus pasirūpinti reikalingomis dalimis“, – teigia M. Pukinskas.

Ilgalaikėje perspektyvoje svarbus ir dar vienas aspektas – kibernetinis saugumas. Kaupimo sistemos gali būti prijungtos prie interneto ir valdomos nuotoliniu būdu, o dideli baterijų parkai tampa elektros energetikos sistemos dalimi.

„Reikia įvertinti, kas nutiktų, jeigu kažkas nuotoliniu būdu galėtų paveikti kaupimo sistemos darbą ar ją atjungti. Ypač kai kalbame ne apie vieną nedidelį kaupiklį, o apie didesnius parkus. Todėl „AlphaESS“ sprendimuose dėmesys skiriamas ir kibernetinei apsaugai“, – sako žaliosios energijos ekspertas.

Nuo tinkamai parinktos sistemos ir jos priežiūros iki saugumo – visi šie aspektai svarbūs siekiant didesnio energetinio atsparumo. Tačiau, pasak M. Pukinsko, pirmiausia pats verslas turi įvertinti savo pažeidžiamumą nutrūkus elektros tiekimui.

„Esame įpratę manyti, kad elektra tiesiog bus. Tačiau energetinis atsparumas reiškia ir paties verslo pasiruošimą. Įmonei nebūtina tapti energetikos bendrove, bet ji turėtų žinoti, kas nutiktų jos veiklai, jei elektros nebūtų kelias valandas, ir kokią dalį šios rizikos ji gali valdyti pati“, – įsitikinęs M. Pukinskas.